Didysis persodinimo reikalas

Taigi, pagaliau nusipirkau žemės ir radau laiko persodinti savo medelį į gerokai didesnį vazoną :) Ankstesniajame jau darėsi ankšta.

repotting

Naujas vazonas, senas vazonas

Hiacintas ir narcizai ąžuoliuką buvo gerokai užgožę.

Persodinant gavau pamatyt šaknį. Ji ilga, gal 20 cm, ruda ir prie pagrindo ganėtinai stora. Buvo šiek tiek susisukus – ieškojo laisvų plotų :) Dabar jų turėtų turėt iki valiai. Tik mane šiek tiek neramina, kad persodinant aš jį šiek tiek per aukštai iškėliau, ir dalis šaknies liko virš žemės. Teks galvot, kaip tai pataisyti.

O vazoną dažiau pati (turbūt akivaizdžiai matosi :D). Tai buvo mano pirma pažintis su akriliniais dažais, nors kažkada vaikystėj esu mamai guašu vazonus dažius. Bet guašas nusiplauna, o akrilas, kartą išdžiūvęs, lieka ten visam laikui. Ir guašo spalvos džiūdamos blanksta, o akrilo taip ir išlieka vaiskios… Ta žalia spalva (šiek tiek maišyta su aksine, kad gražiai blizgėtų) būtų dar visai nieko, bet man nepavyko susimaišyti oranžinės spalvos – gavosi kažkokia ryškiai rožinė, kuri taip kontrastuoja su paauksinta žalia, kad net akį rėžia… D:

Raštą, šiek tiek pakankinus gūglą, radau supermamų forume. Tai yra klasikiniai lietuviškų margučių raštai :) Taigi, užuot marginus margučius per Velykas (buvau Londone… šiek tiek vėliau turėtų atsirasti įrašas apie tai kitame blog’e), margutiškai marginau vazoną kitą sekmadienį :)

Antrasis vazonas spalviniu požiūriu gavosi kur kas geriau (geltona + žalia), bet pinigų medis persodinimo proceso metu buvo visiškai suniokotas :( bebandydama ištraukti augalą iš seno vazono, sugebėjau nulaužti tris iš keturių šviežių gražių ūglių. Be to vieno laimingojo, dar išliko du seni ūgliai. Bet tikiuosi, kad augalas atsigaus – du šakniagumbiai išliko beveik nepažeisti, taigi turėtų atsiauginti šaknis ir išleisti daugiau šviežienos. (Nuotraukos nebus, nes dabar beveik vidurnaktis, ir prie blogo apšvietimo ir nuotraukos gaunasi blogos :))

Grįžtant prie ąžuoliuko: tris narcizus palikau augti kartu tam pačiam vazone, bet hiacintą pasodinau lauke netoli krūmų. Nusprendžiau, kad ąžuoliukui jo konkurencijos nereikia :) Medelis dienomis mėgausis pavasarišku oru, o naktimis aš jį parsinešiu namo, kad naktį, kurios vis dar šaltos, nenušąltų.

vazonas

Naujas vazonas, naujas gyvenimas

O čia šiaip, dar viena senesnė nuotrauka:

"lietus"

Po "lietaus"

Greitai ąžuoliukas sužinos, kas tai yra tikras lietus :)

Pavasariška Milda

Reklama

4 Komentaras

  1. ENORCA said,

    2010 balandžio 13 at 10:00

    weeee :D
    nauji namai ^_^

  2. 2010 balandžio 27 at 13:05

    […] ąžuolų ligos “Greitai ąžuoliukas sužinos, kas tai yra tikras lietus”, rašiau ankstesniame įraše. Vakar sužinojo… Buvo tikrai maloniai drėgnas oras su švelniu lietučiu. Vazonas buvo […]

  3. Jullius * said,

    2010 gegužės 3 at 14:05

    Šaip labai gražus vazonas. O ažuoliukas dar gražesnis, dar tos nuotraukos labai meniškos.

    • mildaber said,

      2010 gegužės 4 at 14:59

      Ačiū :)

      O apie meniškumą, tai jei “nesugebėta iš dviejų objektų padaryti pakenčiamos kompozicijos“, jiep, mano nuotraukos labai meniškos :DD


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: