Skaitiniai: Jack L. Chalker „Kvintarų maratono“ trilogija

Taigi, apie sodininkystės džiaugsmus parašyti negaliu, o rašyt norisi, ir netgi turiu apie ką, tai parašysiu čia :)

Kaip iš pavadinimo (tikriausiai) aišku, tai bus knygų apžvalga. Jack L. Chalker „Demonai Vaivorykštės juostoje“, „Bėgimas į chaoso ištakas“ ir „Devyniasdešimt trilijonų Faustų“ – Eridano Pasaulinės fantastikos aukso fondo 141, 142 ir 143 tomai.

Pradėkim nuo citatų – jau antrame knygos puslapyje prunkštelėjau :)

141

p.7 „Niekas neginčijo, jog visi žvalgai kuoktelėję. Ginčų objektu vis dar liko klausimas ar šis darbas varė juos iš proto, ar jie tapo žvalgais, nes jau prieš tai buvo išprotėję“

p.41 „Gražūs pasauliai neretai būdavo kaip gražūs žmonės – giliau pažvelgus išlįsdavo daug bjaurybės“

p.90 (apie kompanjonų paieškas) „Teko rinktis ne šiaip iš dugno, bet, galima sakyti, iš juodosios skylės“

142

p.198 „Ir koks kvailas sapnas! Tiek žmonių ir jokio sekso“

Kaip matosi iš citatų skaičiaus, kuo toliau, tuo mažiau žavėjo mane ši trilogija. Pirmają dalį prarijau per ~9 val, antrąją iš inercijos turbūt panašiai, o skaitant trečiąją jau šiek tiek ėmė siutas, nes kilo įtarimas, kad autorius tiesiog užrašė po LSD vartojimo kilusias haliucinacijas ir nepavartojus to pačio suprasti tiesiog nepavyks.

(Kad kai kurie fantastikos autoriai vartojo narkotikus, ne paslaptis (nors dėl Chalkerio nežinau); tačiau pvz Philip K. Dick „Ubikas“ (PFAF 14), kad ir kiek būtų paveiktas haliucinogenų ar panašaus brudo, turi labai aiškią vidinę logiką ir neatrodo parašytas tiesiog vardan rašymo. Ta proga šią knygą ir parekomenduosiu :))

Gerai, pradėsiu nuo pradžių :)

BIG BAD SPOILERS!!!

Pirmoji knyga supažindina su pagrindine trilogijos tema ir veikėjais. Užmezgama intriga, ir reikia imti antrą knygą. Kuo man ši knyga patiko? Hmmmm… galbūt tuo, kad įtikinamai parodytos trys visiškai skirtingos santvarkos ir veikėjai iš jų. Nors ir kai kuriose vietose atrodė, kad jie elgiasi neracionaliai, galbūt tai atleistina, nes neracionaliai elgėsi moteris, o autorius vyras :P tuo labiau, kad panašių „veikėjų“ yra tekę sutikti ir realybėj.

Antroji knyga prasideda tuo, kad ~50 psl kartojama, kas atsitiko pirmojoje knygoje. Tuomet prasideda maratonas ir visi vienas paskui kitą juda pirmyn, pasaulis po pasaulio (nors galbūt labiau tiktų žodis „kambarys“), lyg kokiame (nebūtinai) kompiuteriniame žaidime. Šitas maratonas galbūt dar kažkiek prisideda prie veikėjų portretų ir siužeto, nors pagrinde naudojamas neįdomiems veikėjams nužudyt :P

Trečiojoje knygoje likusieji imasi gelbėti Visatos. Jiems, žinoma, pavyksta. Tačiau nuspėjama pabaiga nėra didžiausias trūkumas. Veikėjai klausia „wtf?“, autorius bando atsakyti į klausimą apie Visatos prigimtį, bet tuomet sukelia „wtf?“ skaitytojui, t.y. man. Pasirodo, mūsų Visata tėra kažkokio superduper kosminio laivo variklio šalutinis produktas, o gyvybė joje – laivo įgulos žaidimų rezultatas, t.y. pramoga laivalaikiui. Na, ok, su tokiu paaiškinimu sutinku, bet ką tai turi bendro su Kvintarom, pentagramom, teleportacijos kristalais, ir kaip po velnių kažkoks besimeldžiantis šalutinis laivo variklio produktas gali bendrauti su to laivo kapitonu? Dar daugiau, kaip tas šalutinis produktas gali išsiveržti iš variklio ir uždaryti laivo inžinierių kažkokioj kajutėj ar kur ten??? Jeigu tos kvintaros tebūtų ketvirtoji superrasė ir nebūtų jokio Laivo, viskas būtų daugmaž aišku, suprantama, ir nesijaustų pritempta.

Jaučiuosi šitaip:

Bet tai dar ne viskas :) finalinėje scenoje žūva dar pora veikėjų, bet jų visai negaila, nors vienas iš jų buvo kaip ir pagrindinis (jis buvo pirmasis pristatytas po įžangos). Dar finalinėje scenoje porą kartų bandoma sukelti jausmą, kad gal nepavyks, bet vėlgi viskas nu taip pritempta, kad geriau jau tikrai nebūtų tos poros puslapių, arba laimingos pabaigos.

Knyga baigiasi tuo, kad Visata išgelbėta ir sukurta nauja superrasė. Nieko apie kitus išlikusius gyvus (nors man būtų tikrai įdomu) ar kaip jiems sekėsi įkurti naują imperiją. Jokių tolimesnių paaiškinimų, kas per kambariai ten buvo ir kodėl, nors apie vieną duodama užuomina, kuri tik sužadina smalsumą :F Priešas nugalėtas, einam bigmac’o.

Spoilerių pabaiga :)

Manau, kad iš šios trilogijos gautųsi neblogas kompiuterinis žaidimas (Shoot ’em all!), arba visiškai over-the-top (kaip „X“) anime. Bet bijau, kad pastaruoju atveju gautųsi kažkas panašaus į „Serial Experiments Lain“, kur iš pradžių viskas atrodo jėga jėgelė, per vidurį imi jaust, kad kažkas čia ne to, o pabaigoj – vienas didelis WTF.

Tai ne pirmas mano susidūrimas su Chalkeriu. Kai buvau -niolikos, perskaičiau „Vidurnaktį prie sielų šulinio“ (Nr. 81) du kartus iš eilės ir „Griausmo piratus“ (99, 100; pasirodo, šitos serijos ne viską perskaičiau). Abi knygos paliko neišdildomą įspūdį, veikėjai buvo tarsi mano geriausi draugai ir kiekviena jų nelaimė mane tikrai sukrėsdavo. O čia…

Ir suprask dabar, ar ši trilogija tiesiog prastesnė, ar amžius kaltas, ar tiesiog per daug/ ne to tikėjausi.

Dar norėjau pabambėti dėl vertimo kokybės ir gramatikos klaidų, bet jaučiuosi užtektinai prisibambėjus :)

Įsijungiu linksmesnę gaidą ir sakau, iš kur aš gavau šitas knygas. Ogi iš Lituanicon’o! Buvo man pirmasis :) pirmą dieną nusipirkau tris knygas po litą, antrą dieną pasiėmiau keturias už dyką („Kvintarų maratonas“ buvo tarp šitų) ir paskui vieną laimėjau :) (nuorodoje galima rasti, už ką – aš po geltona staltiese :D) Būčiau laimėjus dar vieną, bet pritrūko prizų :) taigi dabar turiu ką skaityt, nes danų kalbos vadovėliai, moksliniai straipsniai arba tarybinė literatūra neturi savybės izoliuoti mane nuo supančio pasaulio ketvertui valandų be pertraukos.

Svajuko dramblionė: kad būtų nors vienas komentaras ne „tl;dr“ :D

Reklama

6 Komentaras

  1. 2011 gegužės 31 at 15:28

    […] jau rašiau ankstesnėje recenzijoje, antrą Lituanicon’o dieną už dyką pasiėmiau keturias knygas. Tris iš jų apžvelgiau […]

  2. swodis said,

    2011 birželio 17 at 12:25

    Pirkčiau visą trilogiją arba tik 2 ir 3 dalis :) Jeigu yra noro parduot – brūkštelkit.

  3. mildaber said,

    2011 birželio 25 at 10:40

    Na štai trilogija jau turi naują šeimininką :)

  4. swodis said,

    2011 birželio 26 at 08:06

    Labai labai ačiū MIldai už trilogiją, pažadu perduot toliau taip pat kaip ir gavau :)

  5. 2011 rugsėjo 8 at 15:48

    […]  „Kvintarų maratonas“ iškeliavo pas naują šeimininką, „Gelmę danguje“ palikau namie Vilniuje. „Karalių anapus vartų“ ir „Nevono magiją“ norėjau padovanoti Klaipėdos Viešajai bibliotekai, bet tą rytą skaitykla buvo uždaryta. Tačiau buvo galima knygas palikti knygų mainų lentynoje, ką ir padariau. Po darbo žvilgtelėjau – knygų nebebuvo :) įdomu, ar jas pasiėmė bibliotekos lankytojai, ar bibliotekos darbuotojai, nusprendę, kad sąlyginai naujos knygos spalvotais viršeliais praturtins jų lentynas, ar nugvelbė skaitytų knygų prekeiviai :) […]

  6. 2014 sausio 20 at 20:51

    srauto ir uzuoveju dvasos skauciau chalker labai patiko ipatingai pirma dalis, pirkau kai mazas buvau del virselio :D pries metus perkauciau likusia trilogijos dalI jas kaskas ne taip buvo.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: