Po žiemos

Kažkurią dieną išėjau aplankyti ąžuoliuko. Naktį prieš tai buvo pirmasis griaustinis, ir ore jautėsi tas tikrasis pavasaris. Net ir dabar temperatūra maždaug 10-15 laipsnių, bet gyvybei jau šilta – viskas įsižaliuoja, žydi, paukščiai suka lizdus, keršuliai ima neužsičiaupti.

Pakeliui Lindholm Høje avims sušėriau šaldytuve užsibuvusius kopūsto galvos ir salotų gūžės likučius. Jos visos neseniai kirptos, tai vilna tokia minkšta ir švelni :) bet pakankamai seniai, nes žmonių nebijojo ir kaip mat suprato, ko iš jų norim :) (kažkada seniau buvom atėję matyt kątik po kirpimo, nes buvo labai baikščios). Taip pat visos buvo išsipūtusiais pilvais – pasijutau vienovėje su gamta :D

Ąžuoliukas žiemą išgyveno. Tiesa, jo šakelė atrodo mažai žadančiai, bet pagrindinis stiebas išsilaikė puikiai, jo viršūnės pumpurai atrodo gyvybingi. Didžiausias pasikeitimas – stiebas prie pagrindo pastorėjęs bent du kartus. Manau, ąžuoliukas apsidžiaugė išsilaisvinęs iš vazono ir dabar visą dėmesį telkia šaknų sistemos vystymui.

Bloga naujiena ta, kad jis neatrodo labai gerai įsitvirtinęs – toks jausmas, kad jei truktelėtum, tai ir išrautum.

Buvau atėjusi ir porą sykių žiemą. Sniege matėsi kiškio ir vyro pėdos. Na, atrodo, kad nei vienas jų žalos nepadarė. Bet kartą teko atgal parnešti šuns (įtariu) nutįstą eglišakę. Įdomu, kada tas šuo paliks mano ąžuoliuką ramybėj.

Tai tiek apie ąžuoliuką. Tikiuosi, prisiruošiu parašyti ir apie kitas gėles :)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: