Skaitiniai: Good Omens

Terry Pratchett, Neil Gaiman, 1990.

Ar knyga išleista ir lietuviškai, nežinau.

Abiejų autorių pavardės buvo išsaugotos kažkuriame smegenų kamputyje po žyma “prie progos perskaityti”. “Good Omens” lentynoje akis badė ilgai, turbūt nuo pat atsikraustymo gyventi pas vyrą. Galiausiai proga atsirado ir aš šią knygą perskaičiau :)

Visas viršelis iš visų pusių aprašinėtas įvairių šaltinių panegirikom apie knygos puikumą ir šmaikštumą. Įvade (Foreword) taip pat užsimenama apie tai, kad autoriams teko pasirašinėti ant tiek kartų skaitytų knygų, kad jos jau nebebuvo knygų formoj, ir t.t.. Kitaip tariant, pati knyga sau užsikėlė labai aukštą kartelę.

“Good Omens” pasakoja apie tai, kaip ateina biblinė pasaulio pabaiga, ir kaip su šiuo faktu bando tvarkytis tie, kurie tos pabaigos visai nenori. Rezultate – visai smagi istorija :)

“And there never was an apple, in Adam’s opinion, that wasn’t worth the trouble you got into for eating it.”

Knyga įsivažiuoja lėtai. Gal tik po pirmojo trečdalio atsiranda kabliukas, po kurio pasidaro sunku padėti knygą į šalį. Humoras britiškas, kurio, įtariu, daugelyje vietų nepagavau, bet buvo pora vietų, kur pagavau, ir kvatojausi iki ašarų. Taip pat beveik nuo pat pradžių pasidaro aišku, kaip knyga baigsis – belieka tik pasižiūrėti, kaip iki tos pabaigos prieinama.

Sumoj: geras skaitalas, bet tikėjausi šiek tiek daugiau. Tačiau nusivylus irgi nelikau :)

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: