Nesėkmė su saracėnijomis

Kad jau Varniukas atkakliai neina miegot, rašau dar vieną greituką įrašiuką.

Kažkada čia džiaugiausi įsigyta saracėnija. Po pirmosios žiemos jos liko gal pusė, bet gyveno. Tada vasarą nusprendžiau įsigyti ir musėkautą – venus fly trap, nes į namus įskrisdavo musės ir tūpdavo ant Varniuko veido, čiulptuko, buteliuko, t.t. Tai tikėjausi, kad musėkautas jas išgaudys, bo saracėnijos tūbos buvo per siauros tokiam grobiui. O bet tačiau Plantoramoj musėkautų nebuvo, taigi nusipirkau dar vieną saracėniją, tik plačiom tūbom.

Plačiatūbė saracėnija nusibaigė gan greitai, gal po kokio mėnesio. Karštą vasarą aš vis nerasdavau laiko ją palaistyti ir basta. Vyresnioji siauratūbė laikėsi nors ir sunkiai, bet laikėsi. Gyvenimui susinormalizavus ir persikrausčius gyvent į kitą vietą, pavykdavo ir nuolatos palaikyti drėgmę. Bet dėl kažkokių mistinių priežasčių saracėnija vis nyko. Atrodė, tarsi pūtų. Nulaužius paskutinę leisgyvę tūbą, pasimatė, kad ją iš vidaus graužia kažkokios kirmėlytės. Visiškas dafuq.

Tai gal aš daugiau pelkinių augalų nepirksiu.

O Varniukas vis dar nemiega.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: