2017-ųjų apžvalga

Mane žavi mano blogo gyvybingumas. Po įrašą per metus. Galbūt išsikelti tikslą šiemet parašyti du įrašus? :)

Skaitiniai

Ačiū Goodreads, kad turiu kur pasižymėti, ką skaičiau.

Peter S. Beagle – The Last Unicorn. Specialiai šiai knygai teko susikurti naują lentyną – “TBTR“ – too boring to read. Įveikiau trečdalį ir pasidaviau. Kvaila neužkabinanti nesąmonė. Į šią lentyną rizikuoja patekti ir Philip K. Dick “A Scanner Darkly“ – labai sprangi knyga. Skiriu jai šį sausį, jei nepradės lįsti lengviau, keliaus į TBTR.

Robert R. Wegner (kas tiems rašytojams su antruoju/viduriniu vardu…) – “Kiekvienas gaus savo ožką“. Čiupkit Gintautą K. Ivanicką (ei, ir vėl!) ir prašykit savo ožkos kopijos. Labai smagus vakaro-dviejų skaitinys.

Robert Charles Wilson (šitas bent jau nesutrumpino iki pirmosios raidės) – “Spin“. IMKIT IR SKAITYKIT. Labiausiai stogą nurovusi knyga 2017-aisiais.

Orson Scott Card (jiep, tendencija kartojasi) – “Speaker for the Dead“ ir “Xenocide“. Hardcore sci-fi. Ilgos knygos. Vertinimai labai prieštaringi, bet man patiko. Knygos tęsia Enderio liniją, bet kiekviena yra kitokia, dedanti akcentus skirtingose vietose.

Ir į rašytojų su dvigubais vardais klubą nepakliuvę:

Širšė – “Spiečius“. Labai geras romanas. Išleistas kaip ir savarankiškai, tai jautrios redaktoriaus rankos trūkumas jaučiasi, bet netrukdo.

Wil Wheaton – “Just a Geek“. Autobiografinė vieno aktoriaus knyga. Kaip knyga, tai niekuo neypatinga. Bet biografija man patiko, apie tai, kad kartais tenka atsisakyti savo svajonių. Leidžia pažvelgti į filmų industriją, fanus ir heiterius iš arti. Staiga aktoriaus darbas nebeatrodo toks kupinas šlovės… Paskaičius atrodė, kad jei tektų laimė jį sutikti, tai lengvai rastume bendrų temų ir galėtume tapti gerais draugais.

Giedrius Vilpišauskas – “Virtuvės užkariavimo menas“. Jei maistas iš degalinės jums skanesnis nei gamintas namie, imkit šią knygą.

Atradimai

Atradimas nr.1: atostogos Lietuvoje. Atostogavom vieną savaitę Šventojoje. Kaip puikiai pailsėjom. Tas Lietuvos pajūrio kvapas – žilvičiai, pušys, sūrus vanduo, dumbliai. Vos išlipus iš automobilio pasijaučiau kaip namie. Ir kelias į pliažą per miško ruožą mediniu takeliu, per kopas. Norėčiau visą vasarą būti ten.

Ir pasivažinėjimai po apylinkes. Kaip gera pačiai vairuoti! Vieną dieną nuvykom prie Kartenos piliakalnio. Pabraidžiojom po Miniją. Buvo ir kita šeima prie upės. Toliau, pavėsinėj, dar kiti žmonės šašlykus kepė. Sakiau vyrui, kad lietuviškiau nerasi – kelionė žvyrkeliu, piliakalnis, visiems prieinama srauni upė. Tokia nesukultūrinta, tikra gamta – tik šiek tiek apšienauta. Daug naudojomės Lietuvon.lt – puikus puslapis.

Nesklandumų buvo, bet daugiausiai dėl skirtingų dienos režimų Lietuvoje ir Danijoje. Jei Danijoj vaikai eina miegot septintą-aštuntą, tai Lietuvoje teko taikytis prie vietinių vaikų klegesio vos ne iki vidurnakčio. Paskui dar mūsų keltas sugedo, tai likom Lietuvoj papildomai kelias dienas ir galiausiai parplaukėm į Daniją per Švediją. Vis nuotykis, ir DFDS gražiai kompensavo bilietų kainą ir papildomas išlaidas. Tai nelabai yra kuo skųstis. Nebent blogu oru Danijoj. Varniukas taip ir pasakė: “Reikėjo likti Lietuvoj, ten geras oras“ :)

Atradimas nr.2: WattPad. Čia kaip Rašyk.lt, tik aukštesniame lygyje. Mano naujoji priklausomybė. Daug paaugliškų nelogiškų pasiseilėjimų, bet yra ir labai gerų rašytojų. Rekomenduoju užmest akį į šiuos rašytojus:

  • Širšė – rašo fantastiką, nuotykinius romanus ir apsakymus.
  • GretaMst – rašo istorinius romanus.
  • Enorca – šio įrašo rašymo metu turi tik vieną kūrinį, ir tą patį juodraštį. Ten gėjai vampyrai kosmose ir laiko kilpose (fuck, spoileris).
  • Veronicaverrr – istorinis romanas apie sovietmetį Lietuvoje.
  • TheLittleShyNerd – kūryba paaugliams, maloniai skaitosi.
  • MohaTheUnicorn – istorinis-fantastinis-kriminalinis romanas ir daugiau.
  • xRewera – fantastika, mistika.
  • ietis – dar nežinau, kas čia yra, bet ne seilėti fanfic’ai, ir tekstai atrodo sklandūs.
  • kbmlion – erotiniai romanai su kriminalo prieskoniais. Man truputį skauda nuo klaidų, ir sekso scenų nemėgstu, bet užmerkus akis į šiuos dalykus turiu pripažinti, kad jos istorijos labai įtraukia.

Jų yra ir daugiau, čia paminėjau patraukusius mano akį.

Didžiausias smagumas yra tai, kad galima tiesiogiai bendrauti su autoriumi, ir su kitais skaitančiaisiais. Kelti teorijas, diskutuoti, analizuoti, kas parašyta. Dar man labai patinka, kad kūriniai keliami po vieną skyrių – aš paprastai su proza elgiuosi lyg su all you can eat buffet: prisiryju kuo greičiau kiek telpa ir dar truputį, taip nepasilikdama laiko mėgautis mažais teksto niuansais. O čia gauni naują skyrių, perskaitai, parašai komentarą. Laukdamas sekančio paskaitai dar kartą, paskaitai kitų komentarus, padiskutuoji. Duodi sau laiko įsijausti į kiekvieną žodį.

O autoriams smagumas tame, kad gali iš karto matyti, kaip skaitytojai supranta vieną ar kitą sceną. Gali gauti rašymo patarimų iš kitų autorių.

Atradimas #3: aš galiu daryti tai, kas man patinka ir tuo džiuginti žmones. Darbu džiaugiuosi ir dar gaunu krūvas šokolado metinių proga. Yra viena tokia truputį slapta grupė FB, ten aš dažniausiai pratyliu, bet kai turiu ką pasakyti – pasakau, ir vien nuo pasakymo pasidaro geriau. Kartais pakomentuoju kitų pasisakymus ir dažnai jie būna gerai priimti. Paskui taip keistai malonu būna, kad mano mintis perskaitė, kad jos kažkam padėjo. Nesistengiant specialiai to daryti, tiesiog paimant dalelę savęs ir padedant ant staliuko, gal kitiems kambaryje būtent tos dalelės ir reikia. Džiaugčiausi matydama, kad ta mano detalė padeda, bet dabar gaunu dar ir tiesioginę padėką – “Ačiū, kad pasidalinai su mumis šituo“. Šiek tiek trikdo, nesu pratus prie padėkų ir dėmesio – bet juk būtent šitaip ir turėtų būti, ar ne?

Ypač tas matosi Wattpade. Ten jaučiu, kad galiu laisvai komentuoti ir jau gavau autorių prašymų, kad ateičiau pas juos pakomentuoti, nes mano pastebėjimai jiems labai patinka. Netgi sulaukiau poros viešų padėkų už savo įžvalgas, kažkam jos praskaidrino dienas ar net savaites. Taip keista, bet ir taip malonu. Aš juk tik dariau tai, kas man patinka. Susirasiu, atsispaudinsiu, įsidėsiu į dienoraštį. Vaikystėje turėjau “brangenybių dėžutę“ su visokiom mielom smulkmenom. Noriu vėl tokią turėti.

box-242374_640

Pasiekimai

Nieko labai ypatingo nebuvo. Bet pagaliau nusikirpau plaukus ir padovanojau juos labdarai. Praėjau programavimo pagrindų kursus – buvo įdomu ir naudinga. Noriu dar. Buvau ir danų kalbos kursuose, kad pašlifuočiau tarimą – lygtais su mažesniu akcentu kalbu. Svarbiausia, pasirodo, yra kalbėti lėčiau – aš labai greitai beriu žodžius ir viskas susimala. Reikia kalbėt kaip Karalienei.

Neapibraižiau mašinos! Va čia tai pasiekimas.

Ambicijos

Wattpad’as mane labai įkvėpė. Nusprendžiau prikelti seną savo hobį – rašymą. Jam laiko labai daug nėra, todėl nusprendžiau rašyti trumpus kūrinius. Taip ir telefonu galiu kažką parašyt. Kad būtų kažkoks įsipareigojimas, tobulėjimas – darau tai kasdien. Sudėjus šiuos du ir dar meilę Japonijai, gavosi projektas “Po haiku per dieną“. Užsukit, paskaitykit, komentarą palikit.

Kai kuriais esu patenkinta, kitus išspaudžiu stenėdama. Kuo didesnį įspūdi aprašau, kuo ilgiau ieškau tinkamų žodžių, kuo labiau tempiu prie haiku esmės ar naudoju klasikines technikas – tuo gražesnis tiek man, tiek skaitytojams tas haiku gaunasi. Net keista, kiek daug reikia trims eilutėms parašyti. Bet verta. Ypač, kai rašau apie liūdnus dalykus – jaučiu terapinį poveikį, ir kai tą liūdnumą pastebi ir skaitytojai, pasidaro ypač malonu. Tarsi su skaitytojais būtume pasidalinę skausmu, suvienijančia paslaptimi, ir jis mums abiems būtų sumažėjęs. Imu suprasi, kodėl lietuvių literatūra tokia kupina skausmo. Ją reikia skaityti, skausmą priimti, išgyventi, jame nusiprausti it lediniame šaltinio vandeny, ir eiti toliau. Po šaltinio viskas šildo ir bacilos mažiau kimba.

ūlos akis žiemą

Ūlos akis žiemą. Brolių Černiauskų nuotrauka. Įžūliai nuknista iš Bernardinai.lt

Uždarysiu savo versliuką. Jis buvo atgaiva, kai sėdėjau šiknoj – bet jau iš ten išlindau, ir jo nebereikia. Ir finansiškai jis yra grynas nuostolis. Ir tikrai nebus taip, kad neturėsiu ką veikti. Gal šiek tiek per anksti girtis, nes tikimybė 90% – bet, atrodo, būsiu mokytoja lituanistinėj mokykloj. Bijau, jaudinuosi, laukiu, nekantrauju. Bus labai įdomu.

Netektis

Mirė mano Diedukas. Labai liūdna, kad taip retai mačiau jį pastaruosius dešimt metų. Liūdna, kad mano vaikai nematė ir nepatyrė jo tokio, kaip aš. Gaila, kad paskutiniuosius porą metų negalėjau prisidėti prie jo slaugos. Beprotiškai liūdna ir dar ilgai bus liūdna dėl viso šito. Bet suprantu, kad liūdesys ir skausmas kyla tik todėl, kad prieš tai buvo daug meilės. Priimu skausmą kaip atminimą apie ją.

autumn-2903107_1280

Planas kitiems metams

Skaityti knygas:

  • Karen Blixen – Den Afrikanske Farm
  • Greta Musteikienė – Alsuojanti tamsa
  • Ką nors daniško
  • Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum 3
  • Ką nors daniško
  • Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum 4
  • Ką nors daniško
  • Giedrius Vilpišauskas – Vėjas nuo jūros

Pageidautina šita tvarka. Prie šitų, žinau, kad prisidės ir krūvos kūrinių Wattpad’e.

Žiūrėti serialus:

  • Pabaigti žiūrėti Matador – puikią danišką TV dramą.
  • .hack//SIGN anime. Mano internetinis slapyvardis kilęs iš šio serialo – jame yra šalutinė veikėja vardu Yuki Aihara. Būtų laikas sužinoti, kas tai per veikėja :)
  • Pažiūrėti dar kokį nors danišką serialą. Jų yra daug ir gerų, ką nors išsirinksiu.

 

Na ir pagrindinis pasižadėjimas, kurio kažkodėl labai sunku laikytis:

dirbti, kai laikas dirbti, ir ilsėtis, kai laikas ilsėtis

 

P.S. Varniukas jau eis į mokyklą. Whaaaat.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: