Apie haiku

Norėjau parašyti klikbeitinę antraštę “Ko mokykloje nepasako apie haiku“, bet pagalvojau, kad nekenčiu klikbeitinių antraščių, tai kodėl turėčiau vieną parašyti pati? Na bet va, kelią į įrašą ji surado. Mokykla paminėta, nes iš ten, spėju, ateina klaidingas įsitikinimas apie tai, kas yra haiku. Tas įsitikinimas skamba šitaip:

haiku yra japoniškas trieilis apie gamtą. Pirmoji ir trečioji eilutės – penkių skiemenų, antroji – septynių.

O, kad būtų taip paprasta!

Kai praėjusių metų paskutinėmis dienomis kilo mintis rašyti po haiku per dieną, laikiausi šio įsitikinimo. Gal po trijų haiku ėmiausi ieškotis daugiau informacijos apie haiku rašymą, kaip parašyti tikrai gerą haiku. Ir supratau, kad šis įsitikinimas yra klaidingas.

Todėl pirmasis mano haiku albumo įrašas yra apie tai, kas iš tiesų yra haiku. Jo nepakako, nes vis tiek daugybė skaitančiųjų jautė pareigą skaičiuoti mano skiemenis ir sakyti, kad mano haiku – ne haiku. Taip, kai kurie yra ne haiku, bet ne dėl skiemenų skaičiaus. Todėl parašiau dar vieną įrašą, dar išsamesnį, apie tai, kas yra haiku ir kodėl haiku gali ramiai nesilaikyti haiku taisyklių.

Tuos du įrašus su miniatiūriniais patobulinimais perpublikuoju šiame blog’e. Nes perskaičiau “Sibiro haiku“, o jo recenzija (bus vėliau) negali apsieiti be išsamaus paaiškinimo, kas apskritai yra tas haiku.


Apie haiku

Haiku – itin trumpi japoniški eilėraščiai. Haiku rašomi pagal labai griežtą kanoną: eilėraštis turi susidėti iš septyniolikos skiemenų, padalintų į tris eilutes po 5-7-5 skiemenis. Haiku rašomas apie gamtą ir kiekviename haiku randamas žodis-raktas, nurodantis, apie kurį metų laiką pasakojama (pvz, sakuros reiškia pavasarį). Tai toks yra oficialus, nuobodus apibrėžimas.

Mano apibrėžimas – haiku yra sustabdyta akimirka, tarsi impresionisto nutapyta žodžiais. Haiku siekia būti kuo trumpesnis, kad nereikalingais žodžiais nepaskandintų įspūdžio. Tas reikalauja skaitytojo įtempti vaizduotę, atsidurti haiku apibūdinamoje scenoje, pažiūrėti per haiku žiūroną ir pajausti tą pagautą akimirką.

Claude_Monet_-_Water_Lilies_and_Japanese_Bridge_-_Google_Art_Project

Prisipažįstu – anksčiau haiku nerašiau, neskaitant to vieno, kurį prieš penkiolika metų parašiau į dienoraštį. Taigi čia yra eksperimentas. Jam nusistačiau šias taisykles:

– laikausi 5-7-5 kanono. Nors modernieji haiku vis dažniau jo nesilaiko, o ir didieji klasikai jį kartais sulaužydavo. Nors šis kanonas taikomas tik japoniškiesiems haiku, ir kitomis kalbomis jo laikytis netgi nerekomenduojama. Bet aš manau, kad, siekiant išlaisvinti kūrybiškumą, tvirti rėmai praverčia (daug lengviau rašyti pagal tikslius reikalavimus, o ne šiaip bet ką). Kai ši taisyklė mane ims varžyti, aš ją imsiu laužyti.

– rašau apie gamtą. Gamtą-gamtą ir miesto gamtą. Taigi tuo nukrypstu nuo kanono. Tačiau juk laikai keičiasi, ir keičiasi skaitytojai. Norėčiau, kad skaitytojai galėtų atpažinti užrašytas akimirkas, ir tikiu, kad miesto gyvenimas tam turi daugiau šansų. Na, pamatysim.

– parašau po mažiausiai vieną haiku per dieną.

Ir galiausiai, apie ką ši knyga:

Šioje “knygoje“ aš skelbsiu po vieną haiku per dieną. Tikiuosi, pavyks tą daryti bent mėnesį.

Jeigu norisi komentuoti, bet nežinote, ką parašyti:

Parašykite, kokį vaizdą nupiešė jūsų vaizduotė. Kokius jausmus pajutote – džiugesį, ramybę, juoką? Ar esate patyrę tokias akimirkas, ar atpažįsate jas?

Ačiū už dėmesį ir važiuojam :)


Čia ne haiku, čia cepakai

Dėka poros konkursų sulaukiau daugiau skaitytojų ir daugiau komentarų. Nemaža dalis komentarų yra “ar gi čia haiku, jei struktūra ne tokia?“. Ech. Atrodo, tą paaiškinau jau pirmajame skyriuje, bet tiek to, paaiškinsiu dar kartą.

5-7-5 NĖRA haiku apibrėžimas!

(kaip čia norėčiau blink tago :( )

Pradžiai – šiek tiek haiku istorijos.

Haiku yra kilęs iš poezijos žanro renga, rašomo kelių poetų susitikimo metu. Svečias rašydavo pirmąjį posmą hokku susidedantį iš 5-7-5 on (kas yra panašu į skiemenį, bet tai nėra tapatu – japonų kalboje žodžiai išskirstomi į garsus kitaip nei pvz. anglų ar lietuvių kalbose), tada sekdavo 7-7 posmas, tada vėl 5-7-5, tada vėl 7-7 ir t.t. kol turėdavo 100 posmų. Buvo ir trumpesnių renga, bet aš nesiplėsiu – tam wikipedia yra.

Visuomenei lavinantis ir didesniam kiekiui žmonių imant domėtis poezija, renga taisyklės irgi laisvėjo, ir išpopuliarėjo humoristinė renga – haikai no renga.

Paskui hokku atsiskyrė nuo renga ir haikai no renga, ir tapo savarankišku poezijos žanru, pavadintu haiku (sutrumpinimas iš haikai no ku – haikai posmas). Taigi haiku turi šaknis elitistinėje, beveik religinėje, griežtas taisykles turinčioje renga, tačiau atsiskyrė nuo humoristinio, populiariojo haikai no renga.

Ir šioje vietoje galima paklausti – kodėl japonai skaičiuoja on? Atsakymas labai paprastas – tokia jų tradicija, nuo to jie pradėjo, tą japonų kalba leidžia ir netgi beveik sąlygoja, ir galiausiai – prie to jų ausys pripratusios, jiems tai tiesiog gražu. Taip, kaip vakariečiui gražu, kai rimuojasi. Iš to išeina, kad:

sakyti, kad skiemenų skaičius nusprendžia, ar tai haiku ar ne, yra tas pats, kas sakyti, jog poezija gali būti tik rimuota

Neįtikino? Tuomet prašom, pora nejaponiškų haiku autorių citatų – patarimų rašantiems haiku:

Haiku in English tend to be shorter than seventeen syllables; today they average 12 to 15 syllables. In English, 12 to 15 syllables closely approximates the time it takes to read or say a Japanese haiku and the amount of information included. A “traditional“ form for English-language haiku might have a rythmic pattern of 2-3-2 accented beats, since traditional poetry in English is based on stress accent. <…> Haiku poets try to avoid any unneeded words. <…> DON’T add unneeded words to fill out a strict syllabic form. Aim instead for the short-long-short rhythm of the typical haiku.

(c) William J. Higginson, iš thehaikufoundation.org (PDF)

Kitaip tariant – kuo trumpiau, tuo geriau. Neapkrauti haiku žodžiais. Čia siūlo 2-3-2 kirčiuotų skiemenų struktūrą, kas į lietuvių kalbą išsiverstų kaip 2-3-2 žodžiai, nes lietuvių kalboje tik vienas skiemuo žodyje būna kirčiuotas.

“I can write 575 haiku in English syllable patterns although I don’t see writing anything in 575 as a challenge, unless they contain certain key components like kiru (cutting) and kigo (seasonal/socio-cultural references), and they have to be tight. Writing crafted haiku is indeed a discipline in itself, and a syllable count is only a small part. <…> Tohta Kaneko has been writing haiku for over 75 years now, and doesn’t do 17-on aka 5-7-5 and nor did Santoka or Ozaki.<…> Often 575 haiku in English are bloated, and do not carry the power of haiku, and are really just “nice“ verse.“

(c) Alan Summers, iš http://area17.blogspot.com

Kitaip tariant – haiku turinys yra daug svarbesnis už formą. Alan Summers kartais laikosi 5-7-5 taisyklės, bet, jei atidžiau pažiūrėtumėte, tai vis tiek gaunasi minėtieji 2-3-2 kirčiuoti skiemenys iš ankstesnės citatos. Japonų autoriai irgi ne visada laikosi 5-7-5 formato.

Šį įrašą berašydama radau dar vieną priežastį, kodėl verta nesilaikyti tradicinių haiku taisyklių. Antrojo pasaulinio karo metais haiku tradicionalistai bedradarbiavo su japonų naciais, o modernistai – nesilaikantieji taisyklių – būdavo persekiojami, kankinami, žudomi. Kodėl? Nes taisyklių nesilaikymas buvo prilygintas tradicijų paniekinimui, tradicijų paniekinimas – imperatoriaus įžeidimui ir valstybės išdavystei. Jeigu sudomino, galite apie tai pasiskaityti Simply Haiku “New Rising Haiku. The Evolution of Modern Japanese Haiku and the Haiku Persecution Incident“. Į nacių pusę stoti, manau, niekas nenori.

O be to, japoniškas haiku rašomas viena ištisa eilute. Išskirstymas į tris eilutes yra vakariečių sugalvotas dalykas, nes nu gi eilėraštis. (Taip, šio įrašo pradžioje rašiau apie eilutes senojoje poezijoje. Esu pati susipainiojusi savo šaltiniuose ir neturiu kaip patikrinti, kaip ten iš tiesų su tom eilutėm yra. Bet man patinka mintis, kad haiku yra labai trumpas prozos kūrinys, nes poeziją aš šiaip nelabai mėgstu :D )

Ir suprantamas klausimas: Tai kas tuomet skiria haiku nuo ne haiku?

Jei poezija yra apie jausmus, tai haiku yra apie dalykus, sukeliančius jausmą.
Jei poezijoje dažnai yra lyrinis subjektas, tai haiku lyrinio subjekto dažnai nėra.
Jei poezijoje vienam jausmui aprašyti panaudojama daugybė išsireiškimų, tai haiku siekia būti lakoniškas – kuo mažiau žodžių, tuo geriau, siekiama nesikartoti. Jei jau yra “sniegas“, tai nebereikia “šaltas“, “baltas“ – juk sniegas yra šaltas ir baltas.
Haiku savyje  slepia kokį nors paradoksą, dviprasmybę, netikėtumą, sugretina du skirtingus dalykus.

Haiku dažniausiai yra apie gamtą. Svarbios haiku dalys – kigo ir kiru.
Kigo
– žodis-raktas, nurodantis metų laiką.
Kiru – žodis, padalinantis haiku į dvi dalis, po jo seka pauzė. Ji gali būti nurodoma skyrybos ženklais, gali ir ne. Dažniausiai būna pirmosios arba antrosios eilutės paskutinis žodis, bet gali būti ir per vidurį antrosios eilutės. Prisipažįstu, rašydama haiku apie kiru negalvoju, nes jei imu galvoti, tai tik norisi palįsti po stalu ir verkti.

Iliustracijai – nehaiku:

Jau saulė leidžias vakarop
Ir debesys nušvinta
Ak, vasara, kokia tu nuostabi!

Suhaikinkim:

Debesis nudažo
Vasaros saulė vakarinė
Kinrožių arbata

(Nežinau, ką aš čia parašiau xD šiuo momentu atrodo visiška nesąmonė, gal rytoj būsiu geresnės nuomonės apie šį kažką)

1. Trumpiau
2. Nuorodos į metų ir paros laiką
3. Sugretinama debesų ir arbatos spalva, šiluma iš saulės ir iš arbatos
4. Jausmas neaprašomas; aprašomi dalykai, sukeliantys jausmą
5. Minusas, kad naudoju metaforą “debesis nudažo“
6. Neaiškus lyrinis subjektas

***

Jei po šio paaiškinimo vis tiek manote, kad haiku gali būti vadinamas tik japonų kalba parašytas kūrinys, atitinkantis visas japonų kanono taisykles, nebeturiu ką jums pasakyti. Tik paprašyti – parašę “Čia ne haiku!“, pridėkite dar ir “čia cepakai“. Toks lietuviškas kūrybinis iškrypimas, apsimetantis delikatesu.

Reklama

Komentarų: 1

  1. 2018 rugsėjo 4 at 20:18

    […] poezijos žanras. Daugelis jį pažįsta tik kaip “apie gamtą, skaičiuoti skiemenis“, bet haiku yra visai ne tai. Haiku yra dviejų dalykų sugretinimas arba supriešinimas. Haiku neaprašo jausmų – […]


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: