Prigijo!

Kai aplinkiniai ąžuolai sužaliavo, nuėjau patikrint ir savojo ąžuoliuko. Prasibrovus pro šabakštyną-dilgėlyną radau štai ką:

Atrodo, jam lauke visai patinka. Netgi labiau, nei pas mane vazone :)

Šakelės viršūnė, panašu, žiemą nušalo, bet žemiau vis tiek turi lapelių (nuotraukose matosi šiek tiek į kairę). O pagrindinis stiebas išleido dar vieną šaką.

Išgyveno ne optimaliu laiku atliktą persodinimą, žvėrių knisimąsi po šaknimis, žiemą (tegu ir gan švelnią). Ąžuolas :)

Reklama

Po žiemos

Kažkurią dieną išėjau aplankyti ąžuoliuko. Naktį prieš tai buvo pirmasis griaustinis, ir ore jautėsi tas tikrasis pavasaris. Net ir dabar temperatūra maždaug 10-15 laipsnių, bet gyvybei jau šilta – viskas įsižaliuoja, žydi, paukščiai suka lizdus, keršuliai ima neužsičiaupti.

Pakeliui Lindholm Høje avims sušėriau šaldytuve užsibuvusius kopūsto galvos ir salotų gūžės likučius. Jos visos neseniai kirptos, tai vilna tokia minkšta ir švelni :) bet pakankamai seniai, nes žmonių nebijojo ir kaip mat suprato, ko iš jų norim :) (kažkada seniau buvom atėję matyt kątik po kirpimo, nes buvo labai baikščios). Taip pat visos buvo išsipūtusiais pilvais – pasijutau vienovėje su gamta :D

Ąžuoliukas žiemą išgyveno. Tiesa, jo šakelė atrodo mažai žadančiai, bet pagrindinis stiebas išsilaikė puikiai, jo viršūnės pumpurai atrodo gyvybingi. Didžiausias pasikeitimas – stiebas prie pagrindo pastorėjęs bent du kartus. Manau, ąžuoliukas apsidžiaugė išsilaisvinęs iš vazono ir dabar visą dėmesį telkia šaknų sistemos vystymui.

Bloga naujiena ta, kad jis neatrodo labai gerai įsitvirtinęs – toks jausmas, kad jei truktelėtum, tai ir išrautum.

Buvau atėjusi ir porą sykių žiemą. Sniege matėsi kiškio ir vyro pėdos. Na, atrodo, kad nei vienas jų žalos nepadarė. Bet kartą teko atgal parnešti šuns (įtariu) nutįstą eglišakę. Įdomu, kada tas šuo paliks mano ąžuoliuką ramybėj.

Tai tiek apie ąžuoliuką. Tikiuosi, prisiruošiu parašyti ir apie kitas gėles :)

Eglišakės

Šiandien nusipirkau eglės šakų (kalėdinio sezono privalumas – jų labai lengvai dabar galima nusipirkti), nes planavau ąžuoliuką pridengti nuo saulės (kad neperkaistų), šaltų vėjų ir kiškių (jų čia pilna). Atėjus į vietą laukė nemalonus siurprizas. Na, gal ne tiek ir siurprizas, nes bijojau, kad taip gali atsitikti. Matomai kažkoks laisvai ganytis paleistas šuo užuodė kažką po žemėm ir bandė išknisti. Ažuoliukas šiek tiek nukentėjo. Dabar dar mažiau šansų, kad prigis :( kažkiek sulyginau žemę, eglišakėm pridengiau abu ąžuoliuko stiebus (tas broliukas – ąžuoliukas dydžiu beveik susilygino su “tėčiu“) ir pasistengiau kiek įmanoma labiau viską užkamufliažinti pernykštėm žolėm (nes eglišakių kauburėlis gali pasirodyt įtartinas ir žmonėms). Bet bijau, kad ąžuoliukas ramybės neturės tol, kol Akselio kauleliai nesudūlės.

Kaip aš jo pasiilgstu.

2009 balandžio 15 – 2011 lapkričio 25

Ąžuoliukas nuo šiandien žymi vietą, kurioje amžiams miega nuostabiausias katinas Aksel.

ąžuoliukas

(Nuotrauka sena)

Broliukas ąžuoliukas ir “Orchid“ albumo orchidėja ant mano palangės

Paaiškėjo, kas užaugo – miniatiūrinė ąžuoliuko kopija :)

Bendras vaizdas:

Ąžuoliukas turi tikrai daug “miegančių“ pumpurų – galbūt vieną dieną ir jie pateiks kokį siurprizą :)

Orchidėja katlėja (cattleya… Cat Leia :D) pražydo ir aš labai džiaugiuosi :) spalva šviesesnė ir dar šiek tiek skirtumų yra, bet man tinka ir tokia.

Bendrai tai ji atrodo šitaip:

Be to, jos žiedai labai skainiai kvepia :)

Kažkas bus II

Kažkas bus

Gėlių likimai

Prieš keletą dienų kaip visada su nuotykiais pargrįžau į Daniją :) Nuoširdžių draugo pastangų prižiūrėti gėles neištvėrė tik viena – apelsinmedis calamondin. Na, bet aš jau seniau rašiau, kad jis kažkoks labai jau lepus. Apmaudžiausia tai, kad jis ne pirmas mano pražuvęs citrusas. Kažkada dar mokykloj bandžiau iš citrinos sėklos išauginti citrinmedį, bet vos pasirodžius daigeliui iš to džiaugsmo perlaisčiau ir citrinmedžio taip ir neturėjau. Pirktiniu citrusu irgi neilgai pasidžiaugiau :) Bet planuoju per artimiausią savaitinį apsipirkimą šiek tiek investuoti į citrusinius vaisius. Vitaminas C, reikia ruoštis darganoms :D

Taip pat draugas išsigando, kad numarino baltąją orchidėją, tai nupirko naują. Priežastis – per daug vandens pripylė. Aš tą vandenį grįžusi išpyliau ir orchidėja turėtų toliau gražiai augt :D na, dabar turėsiu dvi baltas phalaenopsis.

Naujoji phalaenopsis

 Kalankė išbujojus (nenumarinamas augalas), pinigų medžiui nauja vieta prieškambaryje irgi patinka. Išleido tokį didelį ūglį, kad jis net nulinko ir ėmė trukdyt praeit, tai draugas genialiai sugalvojo jį paremt stiebu, skirtu orchidėjų žiedams prilaikyti :)

Na, o ąžuoliukui irgi viskas gerai. Turi suformavęs diiiiidelį pumpurą viršūnėj. Jei laikysis savo tradicijų, tai išskleis jį kažkada po Kalėdų/Naujųjų, kai dienos vėl ims ilgėti :)

 

Orchidėja Debora irgi berods atsigavo – vasarą išleido du naujus mažyčius lapelius. Porą dienų prieš išvykstant pastebėjau, kad jos visos šaknys supuvo (valio daniškiems vazonams be skylučių) ir ji sparčiai vysta, tai persodinau ją į vazoną nuo parduotuvėje pirktų salotų (ačiū hidroponikai :D) ir nukirpau nuvytusius lapus. Ne kažin kas iš gėlės liko, o dar ir išvažiuot turėjau. Bet, atrodo, ji išgyveno. Dabar laukiu, kol sustiprės ir vėl ims džiugint savo nepaprasto grožio žiedais :)

 Kas liko iš orchidėjos:

O kokie žiedai…

Padrikos mintys ir šiaip naujienos

Pamenat mano labai mėgėjišką time-lapse filmuką? Geriau pasižiūrėkite į profesionalų – vaizdas nuostabus. Man ypač patinka, kaip ąžuoliukas “plasnoja“ savo lapeliais :)

Per webcam’ą mačiau ir sąvąjį. Vis dar gyvas ir draugas sako, kad lygtais ruošiasi dar augti :) kitos matytos gėlės irgi gyvos, taigi dabar visai ramu man dėl jų.

***

Savaitgalį čia buvo daug švenčių. Aš dirbau, bet vakare nuvažiavau į laivų paradą ir gavau pažiūrėti į visą šou nuo laivo denio :)

Dievinu tą jausmą, kai laivas atsispiria nuo kranto. Galėčiau jį sulyginti su jausmu, kai lėktuvas atsiplėšia nuo žemės. Laisvės jausmas.

***

Stengiuosi kartą per savaitę nueiti į “5 pėdutes“ ir nors kaip nors prisidėti prie jų gero darbo. Paskutinį kartą gavau pavedžioti šuniuką, vardu Brizas – ir jį įsimylėjau :) ramus, geras, klusnus, protingas. Jei kas ieškote šuns, imkit Brizą – nesigailėsit :)

Keturi mėnesiai be gėlių

…nes visą vasarą būsiu Klaipėdoje :)
Draugui palikau detalias instrukcijas, kaip laistyti mano botanikos sodą. Tikiuosi, rugsėjį rasiu visas gėles gyvas :)

Taaaip, seniai rašiau, ką čia turiu papasakot…

Ąžuoliuką patręšiau Achemos trąšomis lapiniams augalams, išroviau narcizus (kuriuos paskui sukišau į žemę lauke, bet ten jie nesudygo), ir ąžuoliukas išleido dar porą lapų, kurie išaugo daug daug didesni nei ankstesnieji :)

ąžuolo pumpuras

ąžuoliukas


(paskutinėj foto jis dar nebaigęs augt :))

Gražumėlis :)

Pas močiutę pinigų medis gražiai išbujojęs ir auga beveik negaudamas tiesioginių saulės spindulių. Taigi ir aš savajį patraukiau nuo pietinės palangės daug toliau į Šiaurę. Regis, tai jam visai patiko.

Tuo pačiu šiek tiek toliau nuo saulės išsikraustė ir apelsinmedis-calamondin. Ta proga jis dar kartelį visas apsižiedavo ir išleido keletą naujų lapų (ko nebuvo nuo pat jo parsinešimo iš “Plantoramos“ prieš du metus). Bet visus užmegztus vaisius nusibarstė, tai jam vis dar kažkas nepatinka. Lepūnėlis :(

O paskui dar dovanų gavau orchidėją Miltoniopsis. Graži, žiedai kvepia, bet irgi lepūnėlė :) nuo phalaenopsis orchidėjų skiriasi tuo, kad laistyt reikia daug dažniau, nes joms patinka drėgmė. Šiaip tai gan keistas toks augalas.

O čia – pati juokingiausia Klaipėdos gatvė :D

Beje, jei kas sumanytumėt mane Klaipėdoje aplankyti – sutikčiau išskėstom rankom :)

P.S.

Nu, nebetelpu aš į šitą pintinę. Ką tu tuo nori pasakyt?

« Older entries