Eglišakės

Šiandien nusipirkau eglės šakų (kalėdinio sezono privalumas – jų labai lengvai dabar galima nusipirkti), nes planavau ąžuoliuką pridengti nuo saulės (kad neperkaistų), šaltų vėjų ir kiškių (jų čia pilna). Atėjus į vietą laukė nemalonus siurprizas. Na, gal ne tiek ir siurprizas, nes bijojau, kad taip gali atsitikti. Matomai kažkoks laisvai ganytis paleistas šuo užuodė kažką po žemėm ir bandė išknisti. Ažuoliukas šiek tiek nukentėjo. Dabar dar mažiau šansų, kad prigis :( kažkiek sulyginau žemę, eglišakėm pridengiau abu ąžuoliuko stiebus (tas broliukas – ąžuoliukas dydžiu beveik susilygino su “tėčiu“) ir pasistengiau kiek įmanoma labiau viską užkamufliažinti pernykštėm žolėm (nes eglišakių kauburėlis gali pasirodyt įtartinas ir žmonėms). Bet bijau, kad ąžuoliukas ramybės neturės tol, kol Akselio kauleliai nesudūlės.

Kaip aš jo pasiilgstu.

Reklama