Mano pirmasis mokslinės fantastikos žurnalas: Analog

Antraštė gal kiek klaidinanti, nes kažkada senų senovėj, mano vieninteliame gyvai sudalyvautame Lituanicon’e, nusipirkau “Dorado raganų“ ziną. Man jis labai patiko. Netgi labiau, nei šis Analog. Ten buvo Miglės Anušauskaitės karikatūros ir keletas apsakymų, bet nedetalizuosiu, nes bijau, kad man atmintyje jau gali būti susiplakę viskas. Tai sakykim, kad čia pirmasis anglų kalba perskaitytas žurnalas, ir būtent žurnalas, ne fenzinas.

Apie mokslinės fantastikos žurnalus buvau viena ausim girdėjus, kad tai yra kažkas tokio wow, kad juose verda fantastiškas viralas, suteikiantis jėgų visam fandomui ir “rimtiems“ romanams. Vyras užsiprenumeravo “Locus“, matyt, irgi viena ausimi nugirdęs, kad tai geras dalykas. Bet “Locus“ mane nuvylė tuo, kad ten nėra kūrinių, tik kūrinių apžvalgos. Tačiau ten buvo ir apsakymų, spausdintų žurnaluose, apžvalgos. Tad nauda buvo ta, kad sužinojau, kokių žurnalų yra :) (o Locus’o geriausia dalis – interviu su rašytojais, taip pat jis veikia kaip popierinis per pastarąjį mėnesį išleistų fantastikos knygų katalogas, ir jį kaltinu, kad tuoj Goodreads’uose turėsiu virš tūkstančio knygų “want to read“ lentynoje.)

Ir paskutinis postūmis buvo, kai galvojau, kuo apdovanoti geriausios lietuviškos fantastikos rinkimų nugalėtoją, ir sugalvojau, kad tebūnie kokio nors mitais ir legendomis apipinto fantastinio žurnalo prenumerata. Na ir bežiūrėdama į pasirinkimą nusprendžiau patenkinti smalsumą ir nuspirkau dvyliką atsitiktinių senų numerių: šešis Analog ir šešis Asimov’s.

Laukiau du mėnesius, kol jie atkeliaus iki manęs iš už jūrų marių. Ir kai atkeliavo, buvo visai ne tai, ko tikėjausi.