Mano pirmasis mokslinės fantastikos žurnalas: Analog

Antraštė gal kiek klaidinanti, nes kažkada senų senovėj, mano vieninteliame gyvai sudalyvautame Lituanicon’e, nusipirkau “Dorado raganų“ ziną. Man jis labai patiko. Netgi labiau, nei šis Analog. Ten buvo Miglės Anušauskaitės karikatūros ir keletas apsakymų, bet nedetalizuosiu, nes bijau, kad man atmintyje jau gali būti susiplakę viskas. Tai sakykim, kad čia pirmasis anglų kalba perskaitytas žurnalas, ir būtent žurnalas, ne fenzinas.

Apie mokslinės fantastikos žurnalus buvau viena ausim girdėjus, kad tai yra kažkas tokio wow, kad juose verda fantastiškas viralas, suteikiantis jėgų visam fandomui ir “rimtiems“ romanams. Vyras užsiprenumeravo “Locus“, matyt, irgi viena ausimi nugirdęs, kad tai geras dalykas. Bet “Locus“ mane nuvylė tuo, kad ten nėra kūrinių, tik kūrinių apžvalgos. Tačiau ten buvo ir apsakymų, spausdintų žurnaluose, apžvalgos. Tad nauda buvo ta, kad sužinojau, kokių žurnalų yra :) (o Locus’o geriausia dalis – interviu su rašytojais, taip pat jis veikia kaip popierinis per pastarąjį mėnesį išleistų fantastikos knygų katalogas, ir jį kaltinu, kad tuoj Goodreads’uose turėsiu virš tūkstančio knygų “want to read“ lentynoje.)

Ir paskutinis postūmis buvo, kai galvojau, kuo apdovanoti geriausios lietuviškos fantastikos rinkimų nugalėtoją, ir sugalvojau, kad tebūnie kokio nors mitais ir legendomis apipinto fantastinio žurnalo prenumerata. Na ir bežiūrėdama į pasirinkimą nusprendžiau patenkinti smalsumą ir nuspirkau dvyliką atsitiktinių senų numerių: šešis Analog ir šešis Asimov’s.

Laukiau du mėnesius, kol jie atkeliaus iki manęs iš už jūrų marių. Ir kai atkeliavo, buvo visai ne tai, ko tikėjausi.

Nustebino dėžės dydis. Visai ne žurnališkų išmatavimų. Pasirodo, todėl, kad žurnalai – A5 dydžio. Viduje nespalvoti. Popierius plonyyytis, laikraštinis toks, pilkšvas. Ant jo – smulkiom tamsiau pilkom raidėm išspausdinti dalykai. Bet užtat gaunasi visai geras teksto kiekio ir žurnalo svorio santykis. Ir formatas geras, lengva į tašę įsidėt. Tad štai kodėl jie vadinami “pulp magazines“.

Pradėjau skaityti nuo seniausiojo siuntiny, 2018-ųjų kovo/balandžio numerio.

Analog Science Fiction & Fact, March/April 2018. Nesugalvojau šalia padėti kokio nors visiems pažįstamo daikto dydžiui palyginti.

Dabar jau laiko truputį praėję nuo perskaitymo (gal dvi savaitės..?) ir mažai ką beprisimenu. Likęs tik bendras įspūdis, kad o, čia oldskūlas, ir ta mintis, kad gi skaitytojai “Dangus griūva“ irgi oldskūliškumu kaltino. Kas yra labai faina, iš tiesų.

Krapštau smegeninę, mažu išbyrės keletas konkretesnių įspūdžių apie kūrinius:

• “Sicko“: oi nežinia, kaip paeitų tokį kūrinį išspausdinti šiandien. Jame gydytojas vykdo šventą pareigą visuomenei platindamas visokiausius virusus, tame tarpe ir tarp antivakcerių, tam, kad imunitetai būtų stiprūs ir aktyvūs. Sutikus tokį gyvai norėčiau nudaužt su dezinfekanto buteliuku.
• Poezija: jei turiny nebūtų parašyta, kad ten poezija, pagalvočiau, kad flash fiction.
• Net du apsakymai apie vabzdžius. Viename bitininkė pasakoja daug įdomių faktų apie bites JAV prezidentui, o pačioj pačioj pabaigoj yra tvistukas, padarantis, kad apsakymas skaitytųsi moksline fantastika. Antrame žaidžiama “hivemind“ perspektyva, pasakotojas – “mes“. Nors esu oldskūlinė konservatorė pripažįstanti tik trečią asmenį būtajame laike, šitas pasakojimas iš mūsų perspektyvos mums patiko, o jei kažkam iš mūsų nepatiko, tai mes tą mūsų dalį atskirsime nuo mūsų, nes mums svarbiausia išlikti vieningais.
• Duoklę fantastiniams žurnalams atiduodantis apsakymas apie kareivuką, skaitantį tą patį Analog, o gal Asimov’s, ir antrojo pasaulinio karo aviacijos reiškinį “Foo fighters“ (aha, aš tik grupę žinojau). Labai fainas.
• Labai ubikiškas apsakymas apie darboholiką bičą, kuriam kolegos liepia eiti pažiūrėti, kas vyksta Lab B-15, ir jam vos atidarius duris, diena prasideda iš naujo, o kolegos vėl ragina eiti pažiūrėti, kas vyksta Lab B-15. Labai!
• Cloudfoot: apsakymas apie autistę atmosferinių reiškinių specialistę, išsikrausčiusią gyventi į mokslinę bazę Veneroje, nes ten tikrai nieko blogo nutikti negali, ne taip kaip Žemėje, bet kažkas blogo vis dėl to nutinka. Bet viskas baigiasi laimingai, nes toji mokslininkė labai kieta, ir padarys viską, kad išgelbėtų savo triušiukę. Pvz, pavaikščios sieros debesimis.
• “Frog happy“: mielas apsakymas apie Žemėje staiga atsiradusius ateiviškus gyvūnus.
• Paskutinis apsakymas apie asteroidų kasinėjimą, kai staiga pro šalį pralekia ateivių zondas, ir visi suskanta jį pagauti ir ištyrinėti. Šiame įdomiausia buvo “o kas, jei…“ mokslo pažanga leistų tyrinėti kosmosą net skurdžiausioms Afrikos šalims, ko rezultate šeimos biznis yra galvijų bandos ir raketų paleidimo platforma. Labai mėgstama įsivaizduoti mokslo pažangą kaip tiesę, tačiau tikrovėje pažanga vyksta chaotiškai, aukštosios technologijos šalia lauko tualetų, jei tie tualetai išvis yra, ir pan. Tad labai patiko šis tikroviškas atvaizdavimas. Ir arabiška/musulmoniška mitologija, įpinta į pasakojimą.
• Pilnas žurnalo pavadinimas yra “Analog Science Fiction and Fact“, ir faktas šiame numeryje buvo gravitacinių bangų tyrimai, tų tyrimų rezultatai, ir kokią reikšmę kai kurių teorijų patvirtinimas gali turėti. Paskui tas pats autorius rašo fantastinį mokslinį tyrimą apie gravitacines bangas. Ir tas netikras mokslinis straipsnis labai netikėtai maloniai susiskaitė. Paprastai grožinė literatūra, apsimetanti negrožine, visai neveikia.
• Paskutinis ketvirtadalis žurnalo skirtas kažkokio ilgo kūrinio viduriniam trečdaliui. Kadangi nei ankstesnio numerio, nei vėlesnio negavau, nusprendžiau tiesiog praleisti.
• Taip pat yra redaktoriaus žodis, šiek tiek knygų reklamų, skaitytojų laiškai.

Na štai, vieną perskaičiau, liko vienuolika!

Sumoj tai nėra kažkas stogą raunančiai wow, tačiau yra maloniai praleistas laikas žlibinant į mažas pilkas raidytes ant pilko popieriaus, priimant visokiausias keistas ir įdomias idėjas. Ir tas lygis neatrodo nepasiekiamas, tad, kaip jau rašiau, Lietuvos fantastai tikrai gali išlipti iš savo mažo užutėkio ir išplaukti į platesnius vandenis. Galime būti kaip tie ateiviški gyvūnai iš “Frog Happy“, netikėtai įsilieję į fantastikos ekosistemą, arba mažas šeimos biznis iš “Camel’s tail“, pagriebęs visų geidžiamą ateivišką artefaktą.

Aktualumo nepraradęs apsakymas, su visiems pažįstamu standartinio dydžio daiktu žurnalo dydžiui iliustruoti.