Ši knyga man pasirodė keista.
Daug žadantis pavadinimas ir apibūdinimas, “Kūrėjo išlaisvinimo idėjos“. Atrodo, paskaitysi ir staiga tapsi kūrybos genijumi. Bet taip paprasta juk nebūna, tad tikriausiai knyga bus apie kūrybos principus ar kažką tokio… Slapčia tikėjausi, kad tai bus lietuviškas variantas kūrybingumo kursų, kuriuos turėjome koledže.
O buvo taip: atėjo du bičai į auditoriją ir liepė daryti visokias nesąmones. Kiekvieną sykį suklydus, reikėjo sušukti “Yes, we made a mistake!“. Ir mes, rytų europiečiai, visi jautėmės lyg būtume beždžionėlės, kurioms dabar liepia šokti. Danai tuo tarpu sakė, kad oooo, kaip čia įdomu, kas čia bus, čia kažkas tikrai labai gudraus paslėpta, reikia tik daryti taip, kaip sako. Kažkuriuo momentu tie pratimai pasirodė įdomūs: pavyzdžiui, “Filosofas-praktikas“. Vienas sako kažkokį materialų dalyką, kitas sako to dalyko idėją, tada pirmasis pagal tą idėją vėl sako kažokį apčiuopiamą dalyką. Pvz: automobilis – transportas – laivas – plūduriavimas – vonia – patogumas – minkšta lova ir t.t. Kažkuriuo momentu pagalvojau, kad aha, viską aš čia supratau, čia mes RPG žaidžiam! nes užduotis buvo su partneriu kurti istoriją: tu nueini į mišką ir pamatai mešką – meška su tavimi pasveikina ir pakviečia arbatos – tu pas ją ateini ir pradedate šnekėtis – bet staiga ateina medžioklis ir nušauna mešką…
Bet vis vien jaučiausi šokančia beždžionėle. Galiausiai to kurso pabaigoje dėstytojai – kankintojai pasidalino savo PhD darbu apie kūrybingumą. Ir kai jį pradėjau skaityti, staiga supratau visų tų nesąmonių priežastis, ir paskutinėse keliose paskaitose jau visai linksmai šokau. Bet praėjo jau visi dešimt metų, tai nebelabai ir prisimenu, kas ten tiksliai buvo parašyta. Reikia atsišviežinti žinias, štai ir jums, prašom :)
Iš “Sukurk kroodilą“ tikėjausi šiek tiek teoretiškesnio požiūrio į kūrybingumą (“kam tos teorijos, arba esi kūrybingas, arba ne“ – aš, prieš dešimt metų, kūrybiškumo kurso pradžioje). Na, kad bent jau apibrėžimas kūrybingumo būtų, kad žinotum, ką čia laisvini tuos pratimus darydamas. Tokio nebuvo. Žvilgtelkim, ką sako danai:
Finally the creative platform provides new perspectives to the connection between knowledge and creativity by suggesting a definition of creativity as: “unlimited application of knowledge” and a definition of knowledge as “subjects, professions, scientific and non-scientific knowledge, truths, lies, understandings and misunderstandings”.
p.33 Christian Byrge, “The Creative Platform“
Taigi, kūrybingumas – neapribotas žinių taikymas, o žinios – viskas, ką galvoje nešiojiesi.
Šiek tiek netikėtas toks apibrėžimas, nes kūrybingumą daugelis vis dėl to asocijuoja su meniškumu, o ne su žiniomis (“kam tos teorijos, arba esi kūrybingas, arba ne“), ir šiuos du dalykus laiko priešingybėmis. O vis dėl to. “Sukurk kroodilą“ prasideda skyriu apie “Plytas“ – kūrybingumo lego-blokus. Skaityti, klausyti, žiūrėti, patirti kuo daugiau gyvenimo. Neturi plytų, t.y. žinių, neturi iš ko tą kūrybingumą statyti. Tokiu pačiu būdu prasidededa ir visokie kitokie patarimai kūrėjams, ir kai kūrėjai-menininkai pastringa, irgi eina ieškoti konkrečių žinių: kaip kurti veikėjus, kaip kurti pasaulius, kaip tapyti akvarele. Kitaip tariant, ištikti kūrybinio bloko (ne lego), eina ieškoti žinių, kad galėtų tą bloką įveikti.
Ir tuomet, kai jau turi žinių iš įvairiausių sferų, gali tas žinias visaip kombinuoti ir kūrybingai spręsti visokias problemas – ar gyvenimiškas, ar menines, ar verslo. Pvz, “kryžminti“ (“crosspolination“), kai į vieną suvedamos dvi idėjos. Visai kaip “Bado Žaidynės“ – jų idėja autorei kilo, kai žiūrėdama teliką ji suko per kanalus, ir viename buvo realybės šou, kur dalyviai varžėsi vienas su kitu, o kitame – karo vaizdai. “Kas, jei karas būtų paverstas realybės šou?“ pagalvojo Susanne Collins – ir štai mes turime Katniss. Arba mokslinės fantastikos žanras – jis nebūtų įmanomas, jei jo autoriai ir autorės neturėtų tiek mokslo, tiek literatūrinių žinių.
“Sukurk kroodilą“, nepateikdamas kūrybingumo apibrėžimo, užtat pateikia labai įvairių pratimų, kuriuos galima suskirstyti į įvairias sferas: vaizduotės lavinimo, minčių atpalaidavimo, problemų sprendimo, dėsningumų ieškojimo, pastabumo lavinimo, piešimo. Vaizduotės lavinimo pratimai man pasirodė ypač keisti. “Įsivaizduokite spalvą“, “Įsivaizduokite daiktą“ – na, įsivaizduoju, ir ką? O iš autoriaus ir studentų entuziasmo atrodo, kad įsivaizdavimas – sunkiausias darbas pasaulyje, ar supergalia, kurią jie netikėtai išmoko valdyti. Galbūt jiems afantazija – sutrikimas, kai žmonės neturi vaizduotės, ir “įsivaizduoti spalvą“ jiems yra neįmanomas dalykas. Arba galbūt jie vartoja tiek daug vaizdinės informacijos (video), kad tikrai nebemoka patys susikurti vaizdų iš garso/teksto?
Kai kurie pratimai ir pastebėjimai man patiko, juos pasižymėjau ir galbūt kada nors juos darysiu, kai pastrigsiu. Štai keletas:
Vaikštinėdamas atradau daug nuostabių architektūros elementų, vėliau ėmiau juos fotografuoti. Kartą vakare peržiūrinėjant nuotraukas toptelėjo į galvą vieną iš jų nupiešti. Nupiešęs pradėjau šalia piešti kitą elementą. Paskui sujungiau abu piešinius. Taip radosi mano kūrybinių galių ugdymo metodas: mieste padarau 5-10 nuotraukų, grįžęs namo bandau sujungti visų pastatų atskiras detales į vieną piešinį – išgalvotą namą. Vėliau pastebėjau, kad piešdamas imu įsivaizduoti kadaise gyvenusius meistrus, kuriančius tas detales. Galiausiai galvoje ryškėja vaizdas su daugybe skirtingų tautybių ir epochų kūrėjų, dirbančių prie mano piešiamo pastato.
p. 21, pratimo autorius: Irmantas Augustinas Šaltis
Prisiminkite stebėtus nepažįstamus žmones. Atkurkite jų išvaizdą, elgseną, manieras ir mėginkite įsivaizduoti, ką apie juos sako jų eisena, gestai, apranga, šukuosena. Spėliokite, kur jie eina, ką galvoja, kokia jų profesija, pomėgiai, ar jie turi šeimą, vaikų, draugų. Mintyse sekite pasirinktą žmogų iki jo namų, darbovietės ar kitos vietos. Kartu su juo įeikite į pastato vidų ir lyg pro rakto skylutę žiūrėkite, kuo jis užsiima, ką verda, kokios muzikos klausosi, kaip elgiasi, ką kalba. Kurkite to žmogaus buitį, įpročius, charakterį, mąstyseną.
p.99
Įsivaizduokite grupelę žmonių, retkarčiais sušunkančių: “Dūminis langas!“, “Akmeniniai debesys!“, “Tekantis stalas!“, “Pripučiamas elektronas!“, “Krintantys laiko riestainiai!“, “Skraidantis begemotas!“, “Kalbanti begalybė!“, “Kampuotas vėjas!“, “Šlapias garsas!“, “Sustingusi liepsna!“, “Linksmas liūdesys!“, “Dosnus Skrudžas Makdakas!..“
Pamėginkite ir jūs sugalvoti kuo daugiau tarpusavyje nesuderinamų sąvokų porų. O gal sukursite visą istoriją ar pasaką iš tokių sąvokų?
p.191
O kaip ten baigėsi su tais kursais? Aš supratau, kad be žinių nebus kūrybingumo, dalis rytų europiečių su manimi sutiko, o kiti ir toliau peikė reikalavimą mokytis. Danai liko nusivylę, nes tikėjosi daugiau. Ne, kursai nepadaro iš tavęs Einšteino. Ši knyga iš tavęs kūrybinio genijaus irgi nepadarys. Bet svarbiausia, kad ji primena, jog kūrybiškumas – svarbi žmogiškumo dalis, kad esame gimę kurti ir kūryboje galime rasti saviraišką, laimę ar netgi save.
Ar šokt kaip cirko beždžionėlė padeda kūrybingumui? Gal ne, o gal ir taip, jei reikia būtent tokių žinių, kurias gautum iš šokimo beždžionėle patirties.
Atžalėlės 