Šiandien nusipirkau eglės šakų (kalėdinio sezono privalumas – jų labai lengvai dabar galima nusipirkti), nes planavau ąžuoliuką pridengti nuo saulės (kad neperkaistų), šaltų vėjų ir kiškių (jų čia pilna). Atėjus į vietą laukė nemalonus siurprizas. Na, gal ne tiek ir siurprizas, nes bijojau, kad taip gali atsitikti. Matomai kažkoks laisvai ganytis paleistas šuo užuodė kažką po žemėm ir bandė išknisti. Ažuoliukas šiek tiek nukentėjo. Dabar dar mažiau šansų, kad prigis :( kažkiek sulyginau žemę, eglišakėm pridengiau abu ąžuoliuko stiebus (tas broliukas – ąžuoliukas dydžiu beveik susilygino su “tėčiu“) ir pasistengiau kiek įmanoma labiau viską užkamufliažinti pernykštėm žolėm (nes eglišakių kauburėlis gali pasirodyt įtartinas ir žmonėms). Bet bijau, kad ąžuoliukas ramybės neturės tol, kol Akselio kauleliai nesudūlės.
Kaip aš jo pasiilgstu.
Atžalėlės 
Sveiki! Užuojauta dėl katino ir labai labai daug linkėjimų, kad ąžuoliukas išgyventų! Noriu labai labai padėjoti už Jūsų blogą! Kai prieš pora mėnesių iš miško parsinešiau saują sudygusių gilių, Jūsų blogas buvo įkvėpimas pabandyti. Kadangi skaičiau apie prastą ąžuolų daigumą, jų lepumą ir t.t., nelabai daug tikėjausi, juolab, kad iš po kelionės iš gilių išleisti daigeliai buvo net padžiūvę. Bet palaikiau vandeny ir nelabai ko tikėdamasi sukišau į plastikinę dėžutę su žemėm. Kai po mėnesio išlindo vienuolika (!!!) daigelių (nepamenu, kiek gilių sodinau bet 20 nesiekė), negalėjau patikėti savo akimis!!! Kol kas jie puikiai auga ant palangės, bet jiems turbūt laaaabai ankšta, nes sukišau kas 2-3 cm. Perskaičiau visą Jūsų blog’ą nuo pat pradžių ir turiu vilčių, kad kas nors išeis… Tik Jūs persodint po kelių menėsių, o aš nežinau, ką daryt- dabar lyg ir ne laikas, be to, dar labai jauni, bet kad auga vos ne vienas ant kito… Žodžiu, bandysiu ieškot info, ar galima taip palikt iki pavasario ir pan. Bet Jums norėjau būtent padėkoti už tai, kad nepagailėjot laiko viską aprašyti ir nufotografuoti, ir Jūsų blogas tapo tikrai labai puikiu įkvėpimo ir informacijos šaltiniu tokiems entuziastams kaip aš!
Tad dar kartą sėkmės Jūsų ąžuoliukui ir visoms nuostabioms Jūsų gėlėms, o taip pat ir Jums!
Teresė
Sveiki!
Ačiū už visus linkėjimus. Labai malonu žinoti, kad kažką įkvėpiu :)
11 – jau visas miškelis :) manau, kad jei auginat namuose, tai galit ramiai juos persodinti. Jei delsit, šaknys augs, susipins ir persodinti pasidarys dar sunkiau. Kol kas galit net neieškot kitų vazonų, prisirinkit įvairiausių vienkartinių indų, indelių nuo grietinės, pieno pakuočių ir pan., ir atskirkit. Blogiau nebus, o kai paaugs dar labiau, bus galima ieškot erdvesnių “namų“.
Ačiū dar kartą, ir didelės sėkmės jums ir jūsų plantacijai :)
P.s. man atrodo, prastas ąžuolų daigumas yra mitas :)